Ką tik pavarčiau kitų žmonių blog'us ir pagalvojau, kad žiauriai nepernešu depresija persmelktų žmonių. Kai paskaitau jų mintis net šiurpas nukrato. Beje, pastebėjot? Rašau lietuviškom raidėm :D Tai va, nenukrypstant nuo temos, gaila man tokių žmonių. Toks jausmas, kad jie parašo naują temą ir laukia kada kas pastebės jų net menkiausius nusivylimus, puls guos ir nieko daugiau nedarys. Koks tikslas yra rašyti vien apie liūdesį ir blogą gyvenimą? Juk yra žmonių kuriems gyvenime yra žymiai blogiau, tačiau jie kažkokiu būdu vistiek sugeba būti laimingais. Tai tiek ;>
P.S. Tą šuniuką mėgstu :D
6 komentarai:
Gera mintis. Aš kažkada taip pat buvau "prasinešusi" pro keletą blog'ų ir pamačiau vien tik liūdesį. Nebūna taip, kad žmogus visada yra nelaimingas. Bet būna, kad dienoraštis žmonėm reikalingas tik tokiu atveju. Na, ką čia žinosi. O asmeniškai aš, tai geriau jau nerašau kai būna labai blogai. (nors reikėtų dar patikrint). Bet stengiuosi to nedaryti. Ir dar, šuniukas labai mielas. :)
Tai kad šiaip dauguma visų blogų ir būna pasipasakot kaip blogai, nors čia man dar primena kaikurias močiutes kurios mėgsta dėl visko pasbėdavot tik aišku ne tokiam lygmeny :)
au pats pavadinimas - BLOG'as :D
hmz... niekada niekas nepagalvojot, kodėl būttent čia mes kažką rašom, kad kiti skaitytų? Juk puikiausiai, galėtume kažką rašyti ir į sąsiuvinį ar dar kur :)
Tai aš visada buvau įpratus rašyt dienoraštį ranka į popieriaus lapą. Ir iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į blog'us, bet kai pabandiau visai patiko. O šiaip tai vistiek nesigauna toks "iki skausmo" nuoširdus dienorštis. Čia daug maž kaip išsipasakojimas - o gal kas nors paskaitys, supras.. ? :D
nzn kodel bet man niekad nesiseke rasyt dienorascio, o ypac aprasinet ka veikiau ta diena :D kad ir kiek bebuvau bandes visada atsibosdavo rasinet tai kazkaip pripazinimo pas mane nesulauke, o cia kazkaip kitaip. rasai ne tai kad parasinet ka veikes, bet kazka kazkam pasakyt :D nu nemoku issirekst :D beje, kiek daug komentaru! :DDDDD
Rašyti komentarą